Lapkričio 14-oji Pasaulinė diabeto diena.

Cukrinis diabetas − tai lėtinė nepagydoma liga, kuri yra pagrindinė galutinės stadijos inkstų ligos, suaugusiųjų apakimo ir netrauminių apatinių galūnių amputacijų priežastis bei turi įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybės prastėjimui. Sergamumas cukriniu diabetu sparčiai didėja tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose pasaulio šalyse. Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2019 m. sergančių pacientų skaičius siekė 463 mln., o iki 2045 m. cukriniu diabetu turėtų sirgti jau apie 700 mln. žmonių (2). Ši liga yra skirstoma į I ir II tipą, pastarajam priklauso net 95 proc. visų sergančių cukriniu diabetu asmenų.

I tipo diabetas – tai sunki lėtinė endokrininė liga, kai dėl insulino trūkumo sutrinka medžiagų, o ypač angliavandenių apykaita.  Sergant šia liga imuninė sistema sunaikina kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną, todėl sergantieji visą gyvenimą turi leistis insuliną. Dažniausiai I tipo diabetu susergama vaikystėje arba jauname amžiuje.

II tipo diabetas – sergant šio tipo diabetu sutrinka insulino, kurį išskiria kasa, įsisavinimas organizme, bet kasa išskiria insuliną, dažnai net daugiau nei reikia. Šiuo visuomenėje labiausiai paplitusiu diabeto tipu dažniausiai susergama vyresniame amžiuje dėl netinkamo gyvenimo būdo  ir (ar) genetikos.

Pirmieji cukrinio diabeto simptomai:

troškulys,

padažnėjęs šlapinimasis,

nuovargis,

savaime mažėjantis svoris (3).

Sergant II tipo cukriniu diabetu arba esant prediabetui, pakeitus gyvenimo būdą (sveika mityba, mankšta, svorio kontrolė) dažnai galima sėkmingai kontroliuoti cukraus koncentraciją kraujyje nevartojant insulino.

Efektyvios kontrolės priemonė

Svorio mažinimas (ne mažiau nei 7 proc. kūno svorio), ypač jei asmuo nutukęs.

Net nežymus svorio sumažėjimas – 5-10 proc. – gali reikšmingai pagerinti glikemijos kontrolę ir sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką.

Teisingai parinktas fizinis aktyvumas sergantiesiems cukriniu pagerina glikemijos kontrolę, padeda sumažinti arba stabilizuoja svorį.

Fizinio aktyvumo didinimas – ne mažiau nei 30 min. vidutinio intensyvumo (atitinkančio spartų pasivaikščiojimą) fizinė veikla kasdien (ne mažiau 150 min./sav.).

Jei kontraindikacijų nėra, sergantieji II tipo cukriniu diabetu turėtų atlikti ir jėgos treniruotes bent du kartus per savaitę.

Į mitybą reikėtų įtraukti daugiau produktų turinčių skaidulų (15 g, suvartojamoms 1000 kcal per dieną, arba ne mažiau nei 25-35 g/p.).

Aukštą glikeminį indeksą (GI) turinčius produktus keisti į žemą GI turinčius angliavandenius.

Mažinti sočiųjų riebalų vartojimą – suvartoti mažiau nei 10 proc. bendro kalorijų kiekio.

Mažinti bendrą riebalų suvartojimą – mažiau nei 30 proc. bendro kalorijų kiekio (1).

Ne tik valios ir pastangų reikalaujantys būdai, tokie kaip fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, svorio kontrolė, padeda išvengti II tipo cukrinio diabeto vystymosi, o sergant juo – kontroliuoti. Moksliškai įrodyta, kad prie to gali prisidėti ir daugelio itin mėgstamas, populiariausias pasaulio gėrimas (neskaitant vandens) – kava.

Kavos pupelės turtingos mineralų (magnio, geležies, fosforo, kalio, kalcio, natrio) ir polifenolių, tokių kaip chlorogeninė rūgštis, kuri gali pagerinti angliavandenių apykaitą po valgio. Kavoje esantys antioksidantai gali apsaugoti kasos beta ląsteles nuo oksidacinio streso ar padidinti insulino jautrumą periferiniuose audiniuose, taigi, proflaktiškai apsaugoti bei atitolinti II tipo cukrinio diabeto pasireiškimą.

Gyvenimo būdas yra itin reikšmingas veiksnys siekiant išvengti II tipo cukrinio diabeto, todėl labai svarbu, kad kertiniai veiksniai – optimalaus kūno svorio palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba – būtų neišvengiama gyvenimo dalis. Na, o vienas kitas kavos puodelis suteiks ne tik energijos laikytis sveiko gyvenimo būdo, bet ir naudos.