Jauni jauniems apie holokaustą

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos moko gyvenimo, apie jį, jame. Kadangi literatūra – meno rūšis, tai visada pats didžiausias lūkestis, kad tas menas
rastų atgarsį jauno žmogaus sieloje, sujudintų, leistų įsiklausyti ir išgirsti. Kartais geriau išgirstamas bendraamžis. Tikras lobis toks vaikas, kuris skaito daug. Šįkart
man pasisekė – dešimtos klasės mokinė Ditė „išjautė“ daugiau kaip 20 knygų holokausto tema. Sakau „išjautė“, nes mergina spalvotais lipdukais knygose žymėjo
puslapius, kuriuose veikėjai (dažnai tai tikrai gyvenusios asmenybės) išgyveno labai stiprias emocijas.
O čia dar 12 klasėje susipažįstame su katastrofų laikotarpio literatūra, 10 klasėje – tema „Dabarties žmogus tarp gėrio ir blogio“, kur abiem atvejais dėmesio centre
holokausto literatūra. Ir tada kilo mintis, kad būtent Ditė ir galėtų pristatyti skaitytas knygas, siužetus, veikėjus, perskaityti ištraukų, pasidalinti išgyvenimais. Ditei į
pagalbą atėjo bendraklasė Liepa. Dviem ir drąsiau, ir darbus pasidalinti lengviau. Pristatymas buvo paruoštas. Taigi JAUNI JAUNIEMS APIE HOLOKAUSTĄ.
Merginos kalbėjo 12tų klasių mokiniams, kurie paskui dalijosi refleksija – skaudi tema, daug medžiagos, o svarbiausia – holokaustas buvo ir nevalia to pamiršti, nes,
kaip rodo šiandienos įvykiai, istorija linkusi kartotis, jei neišmokstama jos klaidų. Klasėje po tokių pamokų visada lieka sunki tyla, visgi tos istorijos yra žmonių,
gyvenusių, mylėjusių, kūrusių... Man, kaip literatūros mokytojai, svarbu, kad knyga šiuo atveju sužadina ne tik atjautos jausmą, bet ir moko atsakomybės bei suvokimo,
kad žmogus bet kokiom sąlygom esant privalo išlikti humaniškas.