Vilko vaikų dienos minėjimas

Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada.

 Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie – tarp pralaimėjusiųjų, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės – jų motinos.

Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs.

O jie – tik vaikai.

Tačiau – vilko vaikai.

( A. Šlepikas „Mano vardas – Marytė“)

2026 m. rugsėjo 14 d. gimnazijoje minėjome Vilko vaikų atminimo dieną. II d klasės mokiniai skaitė ištraukas iš A. Šlepiko knygos „Mano vardas – Marytė“. KU profesorė daktarė Ruth Leiserovitz skaitė paskaitą apie vilko vaikus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Jie, „vilko vaikai“, yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Mokiniai jautriai priėmė vilko vaikų gyvenimo istorijas